Žvalgybos kontrolierius Nortautas Statkus 2024 m. gruodžio 9 d. dalyvavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje Tarptautinei žmogaus teisių dienai paminėti. Diskusijos tema „Žmogaus teisės ir administraciniai sprendimai: užtikrinimo ir kontrolės mechanizmai“.
Minint šią dieną LVAT pirmininkė Skirgailė Žalimienė aktualiai diskusijai subūrė žmogaus teisių apsaugos institucijų atstovus, politikus, žymius teisininkus ir ekspertus, kurie aptarė administracinių sprendimų įtaką žmogaus teisėms taip pat veiksmingus jų užtikrinimo bei kontrolės mechanizmus.
Diskusijos metu svečiai iš įvairių valstybės institucijų turėjo galimybę užduoti diskusinius klausimus kitiems atstovams dėl rūpimų teisinių problemų, tarp kurių advokatų teisė rinkti asmens duomenis, vaizdo kamerų medžiagos naudojimas ir asmens duomenų saugojimas, žvalgybos metu surinktos informacijos tikslingumas, žmogaus teisių problematika migracijos bylose ir kt.
Žvalgybos kontrolierius Nortautas Statkus remdamasis Žvalgybos kontrolierių įstaigos praktika išskyrė skundus, susijusius su Lietuvos institucijų priimtais administraciniais sprendimais, kurie remiasi žvalgybos institucijų pateikta informacija. Šie skundai susiję leidimais užsieniečiams laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, pabėgėlio statuso suteikimo ir sandorių/investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą.
Minėtais atvejais teismų sprendimai priimami remiantis žvalgybos institucijų pateikta informacija, tačiau asmenys neturi galimybės efektyviai kreiptis į žvalgybos kontrolierių, kad apgintų savo teises. Nustatyti sprendimų apskundimo teismui terminai yra trumpi ir nepakankami, kad žvalgybos kontrolierius tinkamai spėtų išnagrinėti skundus iki kreipimosi į teismą. Jei nesikreipiama į teismą, sprendimai įsigalioja, o jei kreipiamasi – žvalgybos kontrolierius pagal Žvalgybos kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 2 dalį privalo atsisakyti nagrinėti skundą tokiu pačiu klausimu, kuris nagrinėjamas teisme, todėl skundai žvalgybos kontrolieriui tampa neištirtinais. Tai riboja nepriklausomą žvalgybos institucijų priežiūrą.
Žmogaus teisės tokiose situacijoje galėtų būti veiksmingiau ginamos jeigu teismai pasinaudotų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe, siekiant ištirti ir įvertinti dokumentus ar veiksmus teismo procese pasitelkti žvalgybos kontrolierius kaip specialistus. Šis mechanizmas leistų įtraukti žvalgybos kontrolierių į teismo procesą be kompetencijų konflikto.